VVTAT analizė: kas geriausiai žino savo teises ir kokios informacijos vartotojai nori daugiau?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko vartotojų švietimo poreikių analizę, kuri atskleidė esminius Lietuvos vartotojų informacijos poreikius bei geriausiai informuoto vartotojo portretą. Nors bendras vartotojų informuotumas reikšmingai išaugo, jis išlieka netolygus.

Žinančių daugėja, bet demografiniai skirtumai išlieka

Per pastaruosius 17 metų vartotojų informuotumas Lietuvoje nuosekliai augo – teigiančių, kad informacijos apie vartotojų teises pakanka, išaugo nuo maždaug trečdalio 2008 m. iki maždaug pusės gyventojų pastaraisiais metais.

Visgi, analizė atskleidė tam tikrus demografinius skirtumus. Aukštesnis informuotumas būdingas ekonomiškai aktyvesniems, aukštesnį išsilavinimą turintiems 30–39 m. amžiaus vartotojams. Vyresnio amžiaus asmenys, bedarbiai, dalis jaunimo bei žemesnio išsilavinimo grupės išlieka labiau pažeidžiamos.

Aiškūs švietimo prioritetai: dominuoja sveikatos priežiūra

Analizėje išskiriami aukšto, vidutinio ir žemo švietimo poreikiai. Aukščiausias švietimo poreikis nustatytas tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, energetika, teisinės ir elektroninių ryšių paslaugos bei maisto sektorius. Ypač išsiskiria sveikatos priežiūros paslaugos: šioje srityje daugiau informacijos norėtų tiek jaunesni, tiek vyresni vartotojai (vyresnio amžiaus grupėje – net 62 proc.). Tai rodo struktūrinį ir ilgalaikį švietimo poreikį.

Vidutinis švietimo poreikis išskiriamas finansinių ir draudimo paslaugų srityse, elektrotechnikos srityje, reklamos, turizmo paslaugų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, transporto paslaugų, el. prekybos, aprangos ir avalynės, automobilių remonto paslaugų ir pan. srityse. Šiose srityse stebimas situacinis informacijos poreikis, labiau išaugantis ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais ir mažėjantis rinkai stabilizuojantis. Jose tikslingas lankstus, tikslinis švietimo modelis.

Žemam švietimo poreikiui priskiriamos mažos finansinės rizikos kasdienio vartojimo sritys: grožio, maitinimo, pašto paslaugos, alkoholiniai gėrimai ir tabakas. Informacijos poreikis šiose srityse išlieka stabiliai mažas, dažniausiai neviršija 19 proc.

Daugiau pažeidimų ne visada reiškia informacijos trūkumą

Analizė taip pat parodė, kad ryšys tarp vartotojų teisių pažeidimų ir informacijos poreikio yra tik dalinis. Pavyzdžiui, sudėtingose srityse (finansinės paslaugos, elektroniniai ryšiai, elektrotechnika) didesnis ginčų skaičius sutampa su didesniu informacijos poreikiu, tačiau kitose srityse (pavyzdžiui, aprangos ar maisto) aukštas pažeidimų lygis nebūtinai rodo didelį švietimo poreikį.

Vartotojų švietimo poreikių analizė parengta remiantis 2025 m. reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos „Vartotojų teisės“ duomenimis.

Vartotojų švietimo poreikių analizė ir švietimo efektyvumo vertinimo sistema