Skandalas po „žiniasklaidos“ priedanga ir kaip fiktyvus statusas atvėrė kelius į asmens duomenis

Įsivaizduokite tokią situaciją. Kažkas įsteigia įmonę, pasiskelbia „žiniasklaidos priemone“ ir vien dėl šio formalaus statuso iš valstybės registrų pradeda siurbti jūsų asmeninius duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie jūsų valdomas įmones ar net nekilnojamąjį turtą. Skamba kaip absurdiškas scenarijus iš detektyvo? Deja, tai visiškai reali ir ką tik Lietuvoje išnarpliota situacija.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba užbaigė rezonansinį tyrimą, kurio numeris SK 234. Šis tyrimas demaskuoja viešosios įstaigos „Spaudos klubas“, anksčiau besivadinusios „Vilniaus magu“, veiklą. Beprecedentis atvejis atskleidžia, kaip lengva manipuliuoti sistema, bei siunčia griežtą įspėjimą mums visiems apie tai, kad piktnaudžiavimas asmens duomenimis gali slėptis net ir po viešojo intereso gynėjų kaukėmis.

Asmeniniai duomenys tapo taikiniu

Tyrimo mechanizmai užsikūrė tuomet, kai inspekciją pasiekė Tomo Balžeko skundas. Pareiškėjas pastebėjo neįprastą ir nerimą keliantį aktyvumą. Viešoji įstaiga „Vilniaus magas“, tuo metu buvusi oficialiai įregistruota Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje, iš Registrų centro masiškai rinko su juo susijusią informaciją.

„Spaudos klubas“, kuriam vadovauja Ispanijoje gyvenantis emigrantas Dainius Gulbinas, socialiniuose tinkluose teigia, kad informaciją renka planuojamai knygai, tačiau jokių realiai rengiamos knygos įrodymų niekas nematė, o oficialiame „Spaudos klubas“ internetiniame puslapyje buvo publikuoti vos keli straipsniai ir nebuvo matyti jokių nuoseklaus žurnalistinio rašymo požymių.

Siekdama išsiaiškinti aplinkybes, inspekcija kreipėsi į įstaigos direktorių Dainių Gulbiną su prašymu pateikti paaiškinimus.

Gynyba subliuško prieš Europos Žmogaus Teisių Teismą

Minėtos įstaigos atstovai bandė teisintis paprastu argumentu teigdami, jog jų rinkta informacija ir taip yra atvira bei skelbiama valstybės registruose, todėl jai neturėtų būti taikoma asmens duomenų apsauga.

Vis dėlto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šią gynybos taktiką griežtai atmetė. Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika byloje prieš Suomiją, inspekcija priminė bazinę taisyklę. Vien faktas, kad informacija yra viešai pasiekiama ar teikiama valstybės institucijų, nereiškia, jog asmuo praranda teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Registrai nėra atvira knyga, kurią bet kas gali skaityti be teisėto pagrindo.

Žurnalistika taip ir neįvyko

Kyla natūralus klausimas, kaip „Vilniaus magas“ apskritai gavo prieigą prie duomenų?

Paslaptis slypi valstybinėje informacinėje sistemoje.

VšĮ „Vilniaus magas“, būdama įregistruota VIRSIS, iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro rinko duomenis, susijusius su pareiškėjo valdomais juridiniais asmenimis.

Griežtas verdiktas ir pasekmės

Išnagrinėjus visus faktus, priimtas vienareikšmis sprendimas.

Už asmens teisių pažeidimus buvusios įstaigos „Vilniaus magas“ atstovams pareikštas papeikimas. Dar svarbiau yra tai, jog nuspręsta kreiptis į Registrų centrą tam, kad fiktyvūs duomenys apie šią įstaigą būtų ištaisyti ir taip būtų užkirstas kelias tolesniam piktnaudžiavimui.

Plačiau skaitykite oficialiame pranešime:

https://www.zeit.lt/data/public/uploads/2026/03/2026-03-23-sprendimas-nr.-spr-1122026sk-2342025.pdf

Kyla labai rimtas ir nerimą keliantis klausimas. Jeigu taip lengvai galima gauti prieigą prie jautrios informacijos, kas apsaugos mus nuo piktavalių? Kai prieiga prie valstybinių registrų suteikiama remiantis tik formaliu pasitikėjimu, atsiveria kelias patiems tamsiausiems scenarijams. Turėdami tikslius jūsų asmeninius duomenis, sukčiai gali kurti tobulas apgaules ir išvilioti pinigus. Konkurentų šnipinėjimas po žiniasklaidos skraiste tampa visiškai legaliai atrodančia veikla. O ką jau kalbėti apie šantažą ar asmeninės informacijos pardavimą tamsiajame internete.

Laimei, šį kartą fiktyvi schema subliuško. Inspekcija priėmė griežtą sprendimą ir konstatavo, kad teisė neatlygintinai gauti duomenis kyla tik atliekant realią žurnalistinę veiklą, o ne imituojant ją tuščiais puslapiais. Pažeidėjams skirtas papeikimas, o Registrų centrui nurodyta ištaisyti melagingus duomenis.

Ši istorija privalo tapti pavojaus signalu. Formalios registracijos sistemoje nepakanka norint apsaugoti žmones nuo duomenų vagysčių. Asmens duomenys yra didžiausias mūsų turtas skaitmeniniame amžiuje, todėl privalome išlikti ypač budrūs ir akylai stebėti, kas ir kodėl bando peržengti mūsų privatumo ribas.