Darbdaviai kaltina motyvacijos stoką, darbuotojai bado pirštu į atlyginimus

Šiandien atlikta trijų Lietuvos įmonių vadovų apklausa atskleidė gilėjantį atotrūkį tarp darbdavių lūkesčių ir darbuotojų realybės. Darbo rinkoje vis labiau ryškėja „darbo susvetimėjimo“ fenomenas – uždaras ratas, kuriame vadovai skundžiasi krintančiu produktyvumu, o darbuotojai – neadekvačiu atlygiu.

Apklaustų įmonių vadovai neslepia nusivylimo dabartine situacija. Jų teigimu, vis dažniau susiduriama su problema, kai darbuotojai nebeatlieka savo tiesioginių funkcijų arba jas atlieka atmestinai. Darbo vietose tvyro darbo susvetimėjimo nuotaikos – darbuotojai praranda ryšį su įmonės tikslais ir rodo apatiją savo kasdienėms užduotims.

Vieni darbdaviai problemos šaknį mato pačių darbuotojų požiūryje į darbą.

„Jei darbuotojas nėra motyvuotas pats iš savęs, jokie papildomi raginimai nepadės – darbas vis tiek bus atliktas prastai“, – teigė vienas iš apklausoje dalyvavusių vadovų, pabrėždamas vidinės motyvacijos ir asmeninės atsakomybės svarbą.

Tačiau žvelgiant iš darbuotojų perspektyvos, situacija atrodo kitaip. Pagrindinis dirbančiųjų argumentas, paaiškinantis atsiradusį susvetimėjimą ir motyvacijos trūkumą – mažas darbo užmokestis.

Darbuotojai atvirai skundžiasi, kad gaunamas atlygis neatspindi nei jų įdedamų pastangų, nei augančių pragyvenimo kaštų. Sumažėjęs produktyvumas šiuo atveju tampa ne asmeninio tingumo, o natūralios gynybinės reakcijos ir nusivylimo pasekme. Kai finansinis įvertinimas yra nepakankamas, darbuotojai tiesiog nemato prasmės stengtis viršyti bazinius reikalavimus.

Uždaras ratas: kas žengs pirmąjį žingsnį?

Darbdaviai tikisi iniciatyvos ir aukštų rezultatų kaip sąlygos geresniam atlygiui.

Darbuotojai reikalauja adekvataus finansinio įvertinimo, kad atsirastų noras stengtis ir įsitraukti į įmonės veiklą.

Kol abi pusės tvirtai laikosi savo pozicijų, darbo susvetimėjimo problema įmonėse tik gilėja, tiesiogiai kenkdama bendriems verslo rezultatams.